- krauligė
- kraũligė sf. (1) K žr. kraujaligė: 1. Karvė serga kraũlige J. Jų keturios karvės kraũlige pastipo Skr. Stiprų kimžolių skystimą duoda karvėms nuo krauligės rš. 2. Jis kraũlige serga KI251. Kare prieš prancūzus jis buvo kraulige apsirgęs LC1887,39. Tėvas Publio, drugiu ir kraulige sirgdamas, gulėjo RBApD28,8. 3. Buvo tokia kraũligė įsimušus Pgg.
Dictionary of the Lithuanian Language.